Gegužės pirmoji pusė Lietuvoje pasižymėjo išskirtinai stipriomis šalnomis, kurios nusinešė didžiąją dalį būsimo vaisių ir uogų derliaus. Dirvos paviršiuje temperatūra kai kur nukrito net iki -7 °C, o tokios žemos temperatūros gegužės mėnesį sukėlė rimtą grėsmę tiek nedideliems sodams, tiek didesniems komerciniams ūkiams. Kodėl šios šalnos tapo tokios pražūtingos ir ką pataria specialistai?
Neįprasti temperatūros svyravimai – nauja realybė
Lietuvos meteorologijos specialistai atkreipia dėmesį, kad šių metų oro sąlygos puikiai iliustruoja klimato kaitos pavojus žemės ūkiui. Balandžio viduryje temperatūra buvo pakilusi iki rekordinių +29 °C, dėl ko augalai pradėjo intensyviai vegetuoti ir žydėti anksčiau nei įprasta. Po to sekusios stiprios šalnos gegužės pradžioje užklupo augalus pačiame jautriausiame vystymosi etape.
Klimato tyrimai rodo, kad tokie staigūs temperatūros svyravimai per pastaruosius 15 metų tapo ženkliai dažnesni. Nors bendras klimato atšilimas ilgina vegetacijos periodą, tačiau kartu jis sukuria ir didesnę riziką vėlyvoms pavasario šalnoms, kurios gali nusiaubti per anksti prasiskleidusius augalus.
Klimato kaita – kaip priešas iš dviejų pusių
Dažnas klimato kaitos padarinių įsivaizdavimas apsiriboja karštais vasaros mėnesiais ar sausrų grėsme. Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė. Šylantis klimatas išbalansuoja sezoninius ritmus: žiemos tampa trumpesnės, pavasariai – ankstyvesni, o augalai – klaidingai paskatinti vystytis greičiau. Deja, tai dažnai reiškia, kad jautriausiu jų vystymosi momentu – žydėjimo metu – jie lieka neapsaugoti nuo galimų šalnų.
Šalna – reiškinys, kuris nuo seno būdavo laikomas natūraliu ir prognozuojamu. Tačiau šiandien situacija keičiasi. Vietoj įprastų pavienių naktų su lengvu šalčiu, turime daugiadienes, stiprias šalnas net gegužės viduryje. Tai kelia nerimą ne tik sodininkams, bet ir klimatologams.
Klimatologų prognozės: ko tikėtis ateityje
Meteorologiniai duomenys rodo, kad pastarąjį dešimtmetį gegužės mėnesį šalnos Lietuvoje kartojasi vis dažniau, tačiau šių metų mastas išskirtinis. Tokios vėlyvos, stiprios šalnos būdavo būdingesnės šiaurės regionams, tačiau dabar jas vis dažniau fiksuoja ir vidutinio klimato šalys, tokios kaip Lietuva.
Remiantis klimato kaitos tyrimais ir modeliavimais, Baltijos regionas susidurs su dar didesniais meteorologiniais kontrastais. Ilgalaikės prognozės nurodo, kad:
Rekomenduojamas video
- pavasario temperatūros svyravimai didės per artimiausius 15–20 metų;
- tikėtinos dažnesnės ankstyvo šilumos bangos kovo–balandžio mėnesiais;
- išliks didelė arktinio oro įsiveržimų tikimybė gegužės mėnesį;
- vėlyvųjų šalnų rizika gali padidėti 30–40 % lyginant su ankstesniais dešimtmečiais.
Klimatologai ne kartą perspėjo – klimato kaita dažnai reiškia ne vien šiltėjimą, bet ir ekstremalų orų nepastovumą. Ir šių metų pavasaris – to iliustracija. Vos per kelias savaites patirta temperatūrų amplitudė viršijo 30 laipsnių, o tai – pavojingas reiškinys visiems žemės ūkio augalams.
Taip pat mokslininkai atkreipia dėmesį, jog nors globaliai temperatūra kyla, tai nereiškia, jog išvengsime šalčio bangų – priešingai, staigūs temperatūros pokyčiai taps dar labiau neprognozuojami.
Šalnos padariniai: milijoniniai nuostoliai vien per vieną savaitę
Šiuo metu vykdomi tyrimai Lietuvos soduose rodo, kad labiausiai nukentėjo obelys, kriaušės ir slyvos, ypač tos veislės, kurios balandžio pabaigoje jau buvo pražydusios. Žemos temperatūros nušaldė žiedus ir būsimas vaisių užuomazgas. Meteorologiniai duomenys liudija, kad šalnų poveikis ypač stiprus buvo pietinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje, kur temperatūra vietomis nukrito žemiausiai.
Ekspertai pastebi, kad ypač nukentėjo žemaūgės obelys, kurios auga arčiau žemės paviršiaus, kur šalčio poveikis stipriausias. Kai kuriuose ūkiuose fiksuojami 90–100 % derliaus nuostoliai.
Lietuvos sodininkai šiemet patyrė stulbinamus nuostolius. Kai kur – kaip Alytaus rajone – nušalo visas derlius. Kelių šimtų tūkstančių eurų praradimai vienai įmonei tapo realybe. Ir tai – ne pavieniai atvejai. Kaišiadorių, Anykščių, Vilniaus rajonuose situacija panaši.
„Pas mus žemėn krito visa viltis – nebus nei obuolių, nei uogų, nei daržovių. Naktį spaudė –5 °C, visa žiedų masė žuvo. Nuostoliai – dar neskaičiuoti, bet jie tikrai viršys 500 tūkst. eurų“, – dalijosi vienos didžiausių sodininkystės bendrovių vadovas. Ir pridūrė: „Jei taip kartosis kasmet – teks trauktis iš verslo.“
Praktiniai patarimai nedideliems ūkiams ir sodams
Be abejo, didžiausius finansinius nuostolius patyrė dideli sodai bei komerciniai ūkiai, tačiau šalnos nepagailėjo ir smulkiųjų sodininkų. Daugelis jau buvo suskubę perkelti į šiltnamius ar atvirą dirvą tokias šilumamėges daržoves kaip pomidorai, paprikos, kai kurios gėlės ir pan. Taigi, viso ankstyvo pavasario triūsas nuėjo per niek.
Kadangi bent artimiausiosmis dienomis šalnos neketina trauktis, sodininkystės specialistai pateikia keletą praktinių patarimų, kaip mažųjų ūkių savininkai galėtų apsaugoti savo sodus nuo vėlyvųjų šalnų:
Prevencinės priemonės:
- Vietovės parinkimas: naujus sodus ir uogynus geriausia sodinti šlaituose ar kalvose, kur šaltas oras nesilaiko taip intensyviai kaip žemumose.
- Veislių įvairinimas: rekomenduojama auginti skirtingo ankstyvumo veisles, kad ne visas derlius priklausytų nuo vieno vegetacijos periodo.
- Vėliau žydinčios veislės: verta rinktis vėliau žydinčias vaismedžių ir uogakrūmių veisles, kurios pradeda žydėti jau praėjus didžiausiai šalnų grėsmei.
Apsaugos priemonės šalnų metu:
- Dūminimas – tradicinis metodas, kai deginamos šlapios organinės medžiagos, sukuriančios dūmų sluoksnį, kuris neleidžia šilumai taip greitai išsisklaidyti.
- Laistymo sistema – augalų purškimas vandeniu šalnų metu gali apsaugoti nuo nušalimo, nes užšąlantis vanduo išskiria šilumą.
- Specialios dangos – agropluoštinės dangos, kurios uždengiamos ant augalų prieš šalnas, gali pakelti temperatūrą po jomis 2–4 laipsniais.
- Šildomieji ventiliatoriai – nedideliems sodams gali būti naudojami mobilūs šildomieji ventiliatoriai, kurie maišo orą ir neleidžia šaltam orui nusėsti.
- Žvakės sodams – specialios ilgai degančios žvakės, išdėliotos tarp vaismedžių, gali pakelti oro temperatūrą kritiniu laikotarpiu.
Praktiniai patarimai mažiems ūkiams:
- Dirvos priežiūra: gerai įdirbta ir drėgmę išlaikanti dirva gali sumažinti šalnų poveikį.
- Mulčiavimas: tamsios spalvos mulčias dieną sugeria daugiau šilumos, kurią išskiria naktį.
- Vandens rezervuarai: vandens statinės ar tvenkinukai sodų teritorijoje dieną sugeria šilumą ir stabilizuoja temperatūrą naktį.
Šalnos ūkiuose: ekonominės pasekmės ir paramos galimybės
Ekonomistų vertinimu, šių metų pavasario šalnos ūkiams gali atnešti dešimtis milijonų eurų nuostolių. Mažiems sodų savininkams tai dažnai reiškia visų metų darbo ir investicijų praradimą.
Ekspertai primena, kad nukentėjusieji nuo šalnų gali kreiptis dėl nuostolių kompensavimo. Svarbiausi žingsniai:
- Užfiksuoti padarytą žalą, t. y. nufotografuoti pažeistus augalus.
- Kreiptis į vietos savivaldybės žemės ūkio skyrių dėl nuostolių įvertinimo.
- Pateikti prašymą dėl žalos kompensavimo Žemės ūkio ministerijai.
- Gauti meteorologinę pažymą apie užfiksuotas šalnas konkrečioje vietovėje.
Šių metų stiprios gegužės šalnos – tai rimtas perspėjimas ir kartu paskatinimas ieškoti naujų būdų, kaip prisitaikyti prie besikeičiančio klimato. Meteorologų teigimu, panašūs reiškiniai tikėtini ir ateityje, todėl tiek mažiems, tiek dideliems sodams bei ūkiams būtina pasiruošti naujiems iššūkiams.
Klimato kaita tampa nebe tolima grėsme, o kasdiene žemės ūkio realybe, reikalaujančią naujų žinių, sprendimų ir praktikų. Svarbiausia – neatidėlioti pasirengimo ir jau dabar investuoti į apsaugos priemones, kurios padės apsaugoti derlių nuo neišvengiamų klimato svyravimų ateityje.
Šaltiniai:
- https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1161030124002090
- https://nph.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/nph.17416
- https://www.netafim.com/en/blog/the-battle-against-spring-frost-warms-up/
- https://www.munichre.com/en/insights/natural-disaster-and-climate-change/spring-frost-losses-climate-change-2018.html
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
